Lietuvos kultūros centrų asociacija, susipažinusi su rengiamu Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos VIII skyriaus „Puoselėsime atvirą, demokratinės Lietuvos kultūrą ir pilietinę tapatybę“ nuostatų įgyvendinimo veiksmų projektu, dar kartą kreipėsi į Kultūros ministeriją, siūlydama aiškiai įtvirtinti tris regionų kultūrai ypač svarbias kryptis. Stebina tai, kad šios problemos neatsirado šiandien. Jos jau buvo iškeltos Lietuvos kultūros centrų asociacijos kaip esminės probleminės sritys ir suformuluotos nuotoliniame kultūros politikos forume. Rengiamame Vyriausybės programos įgyvendinimo plane tikėjomės matyti konkrečius sprendimus, tačiau dalies mūsų siūlymų projekte pasigendame.
Asociacija siūlo:
Sutvarkyti kultūros centrų veiklos teisinį reglamentavimą peržiūrint ir atnaujinant teisinę bazę.
Būtina peržiūrėti ir atnaujinti teisės aktus, reglamentuojančius kultūros centrų veiklą, vadovų kompetencijas, kadencijų ir konkursų organizavimo tvarką bei socialines garantijas pasibaigus kadencijai. Profesionali ir stabili kultūros centrų vadyba yra viena iš būtinų sąlygų stipriai kultūros sistemai regionuose. Negalime kalbėti apie kultūros centrų veiklos kokybę, jeigu nepakankamai dėmesio skiriama žmonėms, kurie šią veiklą organizuoja ir už ją atsako.
Sukurti tęstinę kultūros centrų infrastruktūros atnaujinimo programą.
Kultūros centras šiandien nėra tik pastatas su sale. Tai scena, šviesos, garsas, vaizdas, akustika, technologijos ir erdvė profesionaliam bei mėgėjų menui. Todėl siūlome parengti valstybinę kultūros centrų infrastruktūros atnaujinimo programą, kooperuojant valstybės ir savivaldybių lėšas. Šios programos tęstinumas leistų nuosekliai modernizuoti kultūros centrus ir sudarytų sąlygas juose pristatyti aukšto meninio lygio kultūros programas. Šiuo metu Vyriausybės projekto infrastruktūros dalyje aiškiai įvardijami konkretūs valstybės kultūros objektai, muziejų saugyklos, bibliotekų infrastruktūra, tačiau kultūros centrai, kuriuose kasdien vyksta didelė dalis regionų kultūrinio gyvenimo, lieka nepakankamai matomi.
Užtikrinti profesionalaus meno sklaidą regionuose.
Regionų kultūrinis gyvybingumas nėra vien renginių skaičius ar vietos iniciatyvų gausa. Žmogus, gyvenantis mažesniame Lietuvos mieste ar atokesnėje savivaldybėje, turi turėti galimybę pamatyti profesionalaus teatro spektaklį, išgirsti aukšto meninio lygio koncertą, susitikti su profesionaliais Lietuvos ir užsienio menininkais. Todėl siūlome parengti tolygios profesionalaus meno sklaidos regionuose programą, numatyti jai finansavimo šaltinius ir valstybės bei savivaldybių bendradarbiavimo mechanizmus. Kartu būtina susitarti, kas yra būtinas kultūros paslaugų krepšelis, kuris turi pasiekti kiekvieną Lietuvos gyventoją, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos, amžiaus ar specialiųjų poreikių. Lietuvos kultūros centrų asociacija dalyvauja valstybės kultūros politikos formavimo procese ir nori konstruktyvaus dialogo. Tačiau lygiai taip pat svarbu viešai pasakyti, kokius sprendimus siūlome ir kodėl manome, kad jie būtini.
Kultūros centrai yra viena svarbiausių kultūros paslaugų prieinamumo užtikrinimo grandžių Lietuvos regionuose. Todėl kalbėdami apie tolygią kultūros raidą, regionų kultūrinį gyvybingumą ir kultūros prieinamumą, turime kalbėti ir apie pačius kultūros centrus – jų žmones, infrastruktūrą ir galimybes pristatyti profesionalų meną.
Tikimės, kad Lietuvos kultūros centrų asociacijos pasiūlymai bus įvertinti tobulinant Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmų planą.
Kultūra regionuose nėra kultūros politikos paraštė, ji yra Lietuvos kultūros pagrindas.
