2015 m. birželio 3 – 5 d. Rygoje (Latvija), vyko Europos kultūros centrų tinklo (toliau – ENCC) organizuotas renginys – projektų mugė „Šaknys šiuolaikinėse visuomenėse: kultūros centrų vaidmuo“ (Roots in Contemporary Societies: the Role of Cultural Centers). Šiame renginyje dalyvavo šių šalių kultūros centrų bei kitų kultūrinių įstaigų atstovai: Latvijos, Lietuvos, Vokietijos, Belgijos, Prancūzijos, Lenkijos, Bulgarijos ir kt.
Paskutinioji projektų mugės diena, birželio 5-oji, buvo skirta bendradarbiavimo tarp kultūros centrų kūrimui, pasitelkiant projektinę veiklą. Jos metu pirmojoje sesijoje Silvine Bois-Choussy, ENCC koordinatorė, trumpai aptarė europinius iššūkius bei 2014-2020 m. ES finansavimo programas, kurios būtų tinkamos kultūros sektoriui. Pranešime buvo paminėtos šios problemos/iššūkiai, su kuriais susiduria šiuolaikinė Europa ir kurias neišvengiamai vienu ar kitu kampu privalo paliesti kiekvienas esamas ar būsimas projektas:
- Demografinis iššūkis – emigracija bei gyventojų senėjimas, trukdantys pažangiam augimui;
- Skaitmenizacija – vis didėjantis atotrūkis tarp verslo ir kūrybinio/meninio sektoriaus kalbant apie gebėjimą naudotis šiuolaikinėmis technologijomis bei jų pritaikymą sektoriaus veikloje;
- Urbanizacija – kaimo vietovių nykimas, gyventojų kėlimasis į miestus bei kaimo kultūros ir tradicijų išsaugojimo bei puoselėjimo problema;
- Aplinkosaugos iššūkis;
- Europa ir pasaulis – kokio tipo santykių mes norime: konkurencinių, lenktynėmis ir priešiškumu paremtų, ar draugiškų, kuriuose būtų galima mokytis vieniems iš kitų bei efektyviai bendradarbiauti, dalintis patirtimi;
- Darbiniai įgūdžiai, kompetencijos, gebėjimai – mokymosi visą gyvenimą skatinimas ir prieinamumas visoms amžiaus ir socialinėms grupėms, didelio nedarbo lygio mažinimas, švietimo ir studijų programų kokybės gerinimas, nes dabartinės programos toli gražu neatitinka šiuolaikinės visuomenės bei ekonomikos poreikių;
- Nauji verslo modeliai – kaip kultūros sektorius galėtų bendradarbiauti su verslo sektoriumi, kaip ugdyti kultūros veikėjų verslumą, kokias verslo praktikas ir kaip būtų galima sėkmingai taikyti kultūros sektoriuje ir pan.
Silvine Bois-Choussy savo pranešime taip pat akcentavo, kad rengiant ir įgyvendinant projektus būtina rimtai pagalvoti apie kiekvieno projekto inovatyvumą, skirtingų auditorijos grupių įtraukimą į projekto veiklas, projekto dalyvių įgūdžių, gebėjimų ir kompetencijų tobulinimą.
Be to, trumpai buvo pristatytos šios 2014 – 2020 metų ES finansavimo programos: „Kūrybiška Europa 2014-2020“ (skirta menininkų kompetencijų ir įgūdžių tobulinimui, auditorijų plėtrai, kūrybinio sektoriaus pajėgumų dirbti tarptautiniu mastu didinimui ir t.t.), „Erasmus+“ (skirta švietimo sistemos tobulinimui, švietimo srityje dirbančiųjų kompetencijų tobulinimui ir t.t.), „Cosme“ (verslumo ugdymo projektų finansavimas) ir kt.
Vėliau visi projektų mugės dalyviai dirbo kūrybinėse dirbtuvėse. Buvo suorganizuotos dvi dirbtuvės: vienose jų buvo dirbama ties naujai ENCC rengiama darbo stebėjimo programa. Šių dirbtuvių metu buvo prieita prie bendros išvados, kad labiausiai kultūros centrų darbuotojams trūksta strateginio valdymo, planavimo įgūdžių, tad būtent į jų ugdymą labiausiai bus kreipiamas dėmesys. Šias kūrybines dirbtuves moderavo ENCC jaunesnioji koordinatorė Kasia Skowron.
Kitose kūrybinėse dirbtuvėse buvo suorganizuotas „projektų bankas“. Jį moderavo Silvine Bois-Choussy. „Bankui“ buvo pasiūlytos keturios temos: jaunimas, tradicijos, socialiniai reikalai, mokymas. Kiekvienas dirbtuvių dalyvis turėjo pasirinkti vieną iš šių temų ir kartu su kitais tą temą pasirinkusiais dalyviais apmąstyti, kokia problema pasirinktai temai yra pati aktualiausia („deganti“) ir kaip tą problemą būtų galima spręsti per projektinę veiklą. Kadangi pati pasirinkau tradicijų temą, tai joje aktualiausia problema visiems pasirodė jaunosios kartos nepakankamas sąmoningumas tradicijų atžvilgiu. Juk, pavyzdžiui, dažnai jaunimas pasirenka drabužius, aksesuarus ar, tarkim, tatuiruotes su įvairia simbolika, tačiau tą daro nesąmoningai, toli gražu nežinodamas tikrosios tų simbolių reikšmės, istorijos, tad natūralu, kad jie naudojami klaidingai. Kaip vienas šios problemos sprendimo būdų galėtų būti projektas, skirtas jaunimui, kurio metu būtų sukurta simbolių duomenų bazė (pradžioje, tarkim, projektas galėtų apimti tik Baltijos šalis ir jų simboliką), kurioje projekte dalyvaujančių šalių mokslininkai patalpintų informaciją apie simbolių reikšmes, vartojimą, pirmą užfiksavimą istoriniuose šaltiniuose ir t.t. Šios duomenų bazės pagrindu būtų galima sukurti edukacijai skirtą prietaisą, įrenginį, kuris nuskenuotų ant žmogaus kūno, drabužių ir t.t. esančius simbolius. Tuomet automatiškai prietaiso ekrane atsirastų nuskenuotų simbolių reikšmės. Taip būtų gilinimos jaunosios kartos žinios apie tradicinius simbolius, jų reikšmę, jaunimui patraukliu būdu (pasitelkus skaitmenines technologijas). Žinoma, tai tik pradinė idėja, kurią dar reikia gilinti ir plėtoti, kviečiant prisijungti suinteresuotas šalis ir partnerius. Ir čia galėtų padėti ENCC, nes, kaip buvo akcentuojama renginio pabaigoje, ENCC nori pasitarnauti visiems turintiems projektų idėjų. Visų pirma, ji Briuselyje gali nemokamai duoti savo patalpas projektų darbo grupių susitikimams. Taip pat ENCC koordinatoriai mielai pagelbėtų ieškant projektų partnerių bei pakonsultuotų rašant pati projektą, o pagalba, parama ir patarimai iš šalies visuomet būna labai svarbūs ir naudingi.
