2026 m. spalio 19–21 dienomis Molėtuose vyko Lietuvos kultūros centrų asociacijos (LKCA) organizuota praktinė konferencija „Lietuvos kultūros politikos kryptys ir transformacijos: regionų kultūros tvarumas, finansavimo prioritetai ir žmogiškieji ištekliai“. Joje kultūros centrų vadovai, kultūros politikos formuotojai, valstybės institucijų atstovai aptarė kultūros centrų šiandienos iššūkius ir ieškojo sprendimų, svarbių Lietuvos ir regionų kultūros ateičiai.
Konferencijos pradžioje dalyvius pasveikino Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika, trumpai pristatęs Molėtų krašto kultūrinį gyvenimą ir jo išskirtinumą. LKCA prezidentas Romas Matulis pristatė kultūros centrų darbotvarkės 2026–2030–2050 kryptis ir pabrėžė ilgalaikio strateginio požiūrio svarbą. Kultūros centrų ateitis turi būti planuojama nuosekliai, užtikrinant tvarų finansavimą, dėmesį kultūros darbuotojams ir aiškius valstybės įsipareigojimus. Kultūros centrai yra reikšminga šalies kultūros sistemos dalis, todėl jų perspektyvos turi būti matomos ne tik šiandienos, bet ir tolimesnės ateities kontekste. Seimo Kultūros komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė, kalbėdama apie kelią nuo kultūros politikos prioritetų iki valstybės įsipareigojimų, akcentavo, kad kultūros politikos tikslai turi virsti konkrečiais sprendimais. Kultūros centrų veiklos tvarumui būtini ilgalaikiai prioritetai, prognozuojamas finansavimas ir tinkamas dėmesys kultūros darbuotojams. Kultūros ministras Lukas Alsys pristatė kultūros politikos prioritetus ir sistemos transformacijos kryptis. Jis pabrėžė kultūros darbuotojų atlyginimų augimo svarbą, aptarė Kultūros centrų veiklos plėtros rekomendacijas, darbuotojų kompetencijų stiprinimą ir regionų kultūros plėtros planus. Šie sprendimai svarbūs siekiant stipresnių, kokybiškas ir prieinamas kultūros paslaugas teikiančių kultūros centrų visoje Lietuvoje. Seimo Kultūros komiteto vicepirmininkas prof. Vytautas Juozapaitis atkreipė dėmesį į atotrūkį tarp deklaruojamų kultūros politikos tikslų ir realios kultūros centrų kasdienybės. Finansavimo netolygumai, menki atlyginimai ir biurokratiniai iššūkiai reikalauja sisteminių pokyčių. Todėl svarbu stiprinti kultūros ir švietimo ryšį bei vertinti ne vien renginių skaičių, bet ir jų kuriamą poveikį žmogui bei bendruomenei. Apie ilgalaikius kultūros politikos pokyčius kalbėjo ir Kultūros ministerijos Strateginių pokyčių grupės vadovė Eglė Saudargaitė, pristačiusi rengiamą Nacionalinę kultūros darbotvarkę, jos tikslus ir rengimo procesą. Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Kristina Mažeikaitė ir duomenų analitikas Martynas Tininis savo pranešimuose pristatė kultūros finansavimo statistiką ir atkreipė dėmesį į reikšmingą kultūros centrų indėlį rengiant projektus bei pritraukiant finansavimą. Pristatyti duomenys atskleidė svarbų kultūros centrų vaidmenį ne tik kultūriniame gyvenime, bet ir savivaldybių bei regionų plėtroje. Apie Inovacijų agentūros vykdomus projektus ir finansines galimybes kūrėjams pranešimą skaitė Inovacijų agentūros Kultūros ir kūrybinių industrijų skyriaus vadovė Vaiva Marija Bružaitė.
Strateginėje diskusijoje „Kultūros centrų darbotvarkė: nuo šiandienos sprendimų iki ateities Lietuvos“, kurią moderavo LKCA prezidentas Romas Matulis, dalyvavo Seimo nariai Kestutis Vilkauskas, prof. Vytautas Juozapaitis, Vaida Aleknavičienė ir Rima Baškienė, kultūros ministras Lukas Alsys, kultūros viceministrė Renata Kurmin bei Lietuvos Respublikos Prezidento atstovas Kristupas Linas Bernotas-Karazija. Diskusijoje aptarti kultūros centrų vaidmuo, sistemos iššūkiai ir sprendimai, būtini tvariai regionų kultūros ateičiai.
Konferencijos pertraukų metu Molėtų kultūros centro direktorė Inga Narušienė kvietė dalyvius susipažinti su renovuotomis kultūros centro erdvėmis ir pristatė atsinaujinusią aplinką. Konferencijos darbe taip pat dalyvavo Seimo kultūros Komiteto biuro atstovai ir LNKC darbuotojai. Antrąją konferencijos dieną dalyviai įsitraukė į kūrybinę laboratoriją „Kultūros sinergija: Molėtų krašto patirtys“. Jos metu susipažinta su Molėtų kultūros įstaigų bendradarbiavimu, kultūros ir paveldo iniciatyvomis bei patirtimis, atskleidžiančiomis, kaip partnerystės, vietos ištekliai ir kūrybiškumas kuria išskirtinį regiono kultūrinį identitetą. Paskutinę konferencijos dieną vyko kūrybinė laboratorija „Kultūros centrų ateities darbotvarkė 2030“, kurioje rengė pasiūlymus Lietuvos Respublikos Seimui ir dėliojo tolesnių veiksmų strategiją. Tai svarbus žingsnis siekiant, kad konferencijoje išsakytos įžvalgos virstų konkrečiais pasiūlymais ir realiais pokyčiais kultūros centrų sistemoje. Aptarta asociacijos veikla, tarptautinės plėtros galimybės.
Konferencijos metu išrinkta nauja asociacijos vadovybė, sekančių keturių metų kadencijai.
Lietuvos kultūros centrų asociacijos reikšmė – telkti kultūros centrų bendruomenę, atstovauti jos interesams nacionaliniu lygmeniu ir nuosekliai siekti sprendimų, kurie stiprintų kultūrą visoje Lietuvoje. Asociacijos balsas svarbus tam, kad regionų kultūros poreikiai būtų girdimi, o kultūros centrų indėlis į visuomenės ir valstybės gyvenimą būtų deramai įvertintas.
